Naujienų prenumerata

Mane domina:

RSS

Projektų vykdymas

Tai Europos Sąjungos finansuojama programa, kuria skatinama modernizuoti aukštąjį mokslą Rytų Europos, Vidurio Azijos, Vakarų Balkanų ir Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse, daugiausia vykdant mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektus.

Pirmoji Tempus programa truko nuo 1990 iki 1994 m. Ji buvo konsoliduota ir atnaujinta 1994-1998 m. ir 1998-2000 m. Šiuos programos laikotarpius tapo įprasta vadinti atitinkamai Tempus I, Tempus II ir Tempus II bis. Tempus III etapas baigesi 2006 metu gruodžio 31 diena. 

Nuo 2007 prasidėjo naujasis – Tempus IV etapas, kuris tęsis iki 2013 m.


Remiamos veiklos

Pagal programą Tempus remiama trijų tipų veikla:

Jungtiniai projektai 

Jie pagrįsti ES ir šalių partnerių mokslo bei studijų institucijų daugiašalėmis partnerystėmis. Jungtiniais projektais siekiama patobulinti mokslo ir studijų institucijas vienoje ar daugiau šalių partnerių, skatinti žinių ir gerosios patirties mainus tarp ES ir šalių partnerių institucijų. Jei prireikia, tarp pačių šalies partnerės institucijų.

Jungtinius projektus įgyvendina pačios institucijos. Jungtinių projektų svarbiausios temos – mokymo programos tobulinimas, mokslo ir studijų institucijų valdymas, geresnių aukštojo mokslo ir visuomenės ryšių kūrimas.

Jungtiniai projektai gali būti dviejų kategorijų:

  1. „Nacionaliniai projektai" turėtų būti naudingi vienai iš šalių partnerių ir juose turėtų būti pabrėžti nacionaliniai prioritetai, kuriuos švietimo ministerija nustatė tai šaliai partnerei.
  2. „Daugiašaliais projektais" siekiama suteikti naudos daugiau kaip vienai šaliai partnerei. Juose pabrėžiami regioniniai prioritetai, kurie bendri visoms konkretaus regiono šalims partnerėms. Jie taip pat gali būti skirti siekti „nacionalinio prioriteto", kuris bendras kiekvienai dalyvaujančiai šaliai partnerei.


Struktūrinės priemonės 

Šiomis priemonėmis siekiama tobulinti šalių partnerių aukštojo mokslo sistemas, o projektų temomis pasirinkti, pavyzdžiui, nacionalinius įstatymus, aukštojo mokslo sistemų organizaciją, koordinavimą, pripažinimą, vertinimą ir politiką nacionaliniu lygmeniu.

Struktūrinės priemonės skirtos remti aukštojo mokslo sistemų struktūrines reformas ir strateginę plėtrą nacionaliniu lygmeniu, pagrįstais prioritetais, kuriuos nustatė atitinkamos šalių partnerių institucijos. Jomis gali būti sprendžiami klausimai, susiję su valdymo sistemų reforma (kvalifikacijų sistemos, kokybės užtikrinimas ir pan.), arba apskritai kuriami geresni aukštojo mokslo ir visuomenės ryšiai.

Galima remti dviejų kategorijų „Struktūrines priemones”:

  1. „Nacionalinės struktūrinės priemonės” skirtos vienai šaliai partnerei ir jose pabrėžiami šiai šaliai nustatyti nacionaliniai prioritetai;
  2. „Daugiašalėmis struktūrinėmis priemonėmis” siekiama suteikti naudos daugiau negu vienai šaliai partnerei. Jose pabrėžiami regioniniai prioritetai, kurie bendri visoms vieno regiono šalims partnerėms. Taip pat gali būti siekiama nacionalinio prioriteto, kuris bendras kelioms šalims partnerėms.


Papildomosios priemonės

„Papildomąsias priemones" sudaro informacijos sklaida ir informavimo veikla, susijusi su Tempus projektais. Tai gali būti konsultacijos, tyrimai ir pan. Ši priemonė taip pat taikoma siekiant paremti nacionalinių Tempus tarnybų tinklą ir aukštojo mokslo reformos ekspertus.


Galimi veiklos dalyviai

  • Mokslo ir studijų institucijos, kurios pageidauja įgyvendinti „Jungtinius projektus" ar „Struktūrines priemones" konsorciumuose, kuriuos sudaro ES ir šalių partnerių institucijos.
  • Bet kuri organizacija, kuri aktyviai prisidės siekiant projektų tikslų (Jungtinių projektų ar Struktūrinių priemonių). Tokios organizacijos gali būti:
    • mokslo ir studijų institucijų asociacijos, organizacijos ar tinklai, nacionalinės ar tarptautinės rektorių, dėstytojų ar studentų organizacijos;
    • nevyriausybinės organizacijos;
    • socialiniai partneriai ar jų mokymo institucijos;
    • prekybos rūmai, profesinės sąjungos ar kitos viešos arba privačios profesinės organizacijos;
    • privačios ar valstybinės įmonės;


Galimi paraiškos teikėjai

Mokslo ir studijų institucijos, organizacijos ar institucijos, dirbančios aukštojo mokslo srityje.


Prioritetai ir reikalavimai

Nacionaliniai ir regioniniai prioritetai apibrėžiami kvietimuose teikti paraiškas.

Daugiašaliai projektai gali apimti šalis partneres iš skirtingų regionų, bet tik tada, kai paraiškos tema apibrėžiama kaip regioninis arba nacionalinis prioritetas visoms dalyvaujančioms šalims partnerėms.

Individualūs asmenys negali tiesiogiai teikti paraiškų dalyvauti programoje. Individualių asmenų mobilumas nėra Tempus tikslas. Ribotą arba trumpalaikį studentų, akademinių darbuotojų ir mokslo ir studijų institucijos administratorių mobilumą galima remti kaip Tempus projekto dalį, tačiau tik tol, kol juo prisidedama siekiant projekto tikslų.


Veiklos finansavimas

Finansuojami įvairūs tyrimai ir moksliniai tyrimai, konferencijos ir seminarai, mokymo kursai, politinės konsultacijos, informacijos sklaida, konsultacijos su besidominčiomis šalimis ir t.t.

Programa kasmet finansuojama šiomis finansinėmis priemonėmis:

  • Pasirengimo narystei pagalbos priemonė − IPA[1] (paraiškoms, į kurias įtrauktos Tempus šalys partnerės Vakarų Balkanuose). IPA − tai pasirengimo narystei procesui skirta Europos Sąjungos finansinė priemonė. Pagalba teikiama remiantis galimų šalių kandidačių Europos partnerystėmis ir šalių kandidačių, būtent Vakarų Balkanų ir Turkijos, stojimo partnerystėmis. IPA yra lanksti priemonė ir ja teikiama pagalba susiejama su šalių pagalbos gavėjų padaryta pažanga bei jų poreikiais, kaip nurodoma Komisijos vertinimuose ir metiniuose strategijos dokumentuose. 

  • Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė − ENPI[2] (paraiškoms, į kurias įtrauktos ES pietų ir rytų kaimynės Tempus šalys partnerės). ENPI teikiama finansinė parama Europos kaimynystės ir partnerystės politikai bei Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės šalims kartu su Rusija. Pagrindinis Europos kaimynystės ir partnerystės tikslas yra abipusiai ES ir jos kaimynių interesai reformų, teisinės valstybės, stabilios demokratijos ir gerovės (gerovės, saugumo ir stabilumo) srityse visose išsiplėtusios ES kaimyninėse šalyse. ENPI − tai „politinio pobūdžio“ priemonė, kuri taikoma nustatant dabartinių Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių dvišalių susitarimų struktūrą. 

  • Vystomojo bendradarbiavimo priemonė[3] (paraiškoms, į kurias įtrauktos Tempus šalys partnerės Vidurio Azijoje). Taikant šią priemonę Europos Sąjungos finansinės priemonės buvo skirtos remti geografinį bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, įtrauktomis į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi pagalbos komiteto (OECD/DAC) pagalbos gavėjų sąrašą. Jos tikslas yra tobulinti vystomąjį bendradarbiavimą, kuriuo siekiama sumažinti skurdą, užtikrinti tvarią ekonominę ir socialinę plėtrą bei sklandžią ir nuoseklią besivystančių šalių integraciją į pasaulio ekonomiką.


Šalys, kuriose galima vykdyti veiklą

Tempus programoje dalyvauja dvi šalių grupės: 

  • 25 ES šalys: Austrija, Belgija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
     
  • Šalys partnerės:
    • Vakarų Balkanų šalys – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Makedonija, Serbija, Juodkalnija;
    • Rytų Europos ir Vidurio Azijos šalys – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Rusijos Federacija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina ir Uzbekistanas;
    • Viduržemio jūros šalys – Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Marokas, Palestina, Sirija ir Tunisas.

Taip pat, kiekviename kvietime teikti paraiškas išvardijamos kitos šalys – ne ES valstybės narės ar tipinės Tempus šalys partnerės, kurios kaip partnerės gali dalyvauti Tempus projektuose, tačiau tik tuo atveju, jei jos pačios finansuoja savo dalyvavimą.

Visas sąrašas šalių, kurios laikomos tinkamomis dalyvauti programoje Tempus, įtrauktas į kvietimus teikti paraiškas.


Veiklos trukmė

Teoriškai ilgiausia įmanoma „Jungtinių projektų“ ir „Struktūrinių priemonių“ projektų trukmė yra 36 mėnesiai.


Veiklos eiga

„Jungtiniai projektai“ ir „Struktūrinės priemonės“ įgyvendinami nuolat skelbiant kvietimus teikti paraiškas, o „Papildomosios priemonės“ teikiamos paskelbus konkursus arba sudarius bendruosius susitarimus.

Kiekviename kvietime teikti paraiškas pateikiama visa būtina informacija apie paraiškos teikimo kriterijus kiekvienam programos veiksmui. Jame nurodoma reikalavimus atitinkanti veikla pagal kvietimą, paraiškos teikimo kriterijai ir skiriamas biudžetas. Mokslo ir studijų institucijos ir organizacijos, aktyviai veikiančios aukštojo mokslo srityje, turi teikti paraiškas tiesiogiai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdančiajai agentūrai Briuselyje, atsižvelgdamos į atitinkamame kvietime nurodytus paraiškų teikimo kriterijus ir terminus.

Turi būti viena koordinuojanti institucija, kuri teikia paraišką konsorciume, partnerystėje ar tinkle dalyvaujančių organizacijų vardu.

Pareiškėjai turi būti įsikūrę reikalavimus atitinkančioje pareiškėjo šalyje.

Yra tam tikrų privalomų sąlygų dėl partnerystės sudarymo (pvz., organizacijų iš kiekvienos šalies skaičius, bendras partnerių skaičius ir pan.).

Paraiškos dotacijoms atrenkamos laikantis keturių skirtingos rūšies kriterijų, būtent tinkamumo, šalinimo, atrankos ir skyrimo kriterijų, kurie skelbiami kasmetiniame kvietime teikti paraiškas.

Prieš priimant sprendimą dėl atrankos paraiškos įvertinamos. Visą procesą stebi atrankos komisija, kurią sudaro Komisijos ir Vykdančiosios agentūros atstovai. 

[1] 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA).

[2] 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę.
 
[3] 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę.