EN

„Nordplus junior“ projektas – gelbsti emigrantams.

2015-08-04

Saugų vaikų darželio ir Saugų Jurgio Mikšo pagrindinės  mokyklos pedagogai (Šilutės r.) kartu su partneriais iš Norvegijos: Frosta komunos  ir Ytteroy salos švietimo įstaigų pedagogais   įgyvendino bendrą projektą „Norvegija – Lietuva: edukacinis, kultūrinis bendradarbiavimas“. Projektas finansuotas Šiaurės ministrų tarybos programos „Nordplus Junior“, skirtos Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui švietimo srityje.  Šio projekto pagrindinė atsiradimo priežastis – norvegų siekis susipažinti su lietuvių kultūra, ugdymo sistema mūsų šalyje, šeimos ir švietimo įstaigos bendradarbiavimu. Tai yra aktualu šio regiono švietimo įstaigoms, nes jas lanko apie 25 proc. lietuvių tautybės vaikų.  Mus domino emigrantų ir reemigrantų adaptacija naujoje aplinkoje; kaip sprendžiamos adaptacijos problemos ten, kur savo gyvenimą kuria emigrantai iš Lietuvos. Tai aktualu ir mūsų švietimo įstaigoms, kai grįžta šeimos su vaikais iš kitų šalių ( taip pat ir Norvegijos).

            Projekto metu vyko  partnerių susitikimai švietimo įstaigose: po dvi išvykas į Norvegiją ir dvi svečių viešnagės Pamario krašte. Pirmasis projekto  partnerių susitikimas buvo Norvegijoje –  pažintis. Lankėmės mažos salos Ytteroy nedidelėje mokykloje, darželyje ir Frosta komunos mokykloje bei viename šio regiono darželyje. Labiausiai nustebino ne kraštovaizdis su mūsų akims neįprastais kalnais, o tyla ir ramybė tvyranti mokyklose bei darželiuose.

 Visa veikla, pamokos, bendravimas vyksta ramiai, be streso, įtampos, kas nebūdinga mūsų švietimo įstaigoms. Pastebėjus pamokas, veiklas buvome nustebinti, kiek yra skiriama dėmesio vaikų adaptacijai, pagalbai per užsiėmimus. Visose švietimo įstaigose (mūsų lankytose) dirba auklėtojų asistentės-lietuvės. Jos padeda spręsti  įvairias kitakalbių vaikų problemas ne tik pamokose, bet ir pedagogų su tėvais bendravime.  Mokytojai po kelis asistentus turi visose pradinėse klasėse. Tai tikra pagalba pedagogui ir vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių negali spėti su bendra klasės veikla. Neįtikėtina buvo matyti patalpas, kuriose sudėtos priemonės mokiniams nemokamai visiems: nuo pieštuko iki visų rūšių pratybų, vadovėlių. Stebino klasių, technologijos kabinetų, meno ir sporto salių įranga.  Kartą savaitėje čia vyksta vaikų iškylos su pedagogais į gamtą: į kalnus, prie jūros. Teko matyti kaip darželinukai pakrantėje ant slidžių akmenų šaltame jūros vandenyje gaudė krabus. Norvegijos vaikus ištisą dieną būnančius lauke bet kokiu oru, nors tai ir ne “lauko darželiai“.  Ten vyrauja nuostata, kad vaikas turi kuo daugiau būti lauke ir grūdintis. Tai patvirtina Ytteroy saloje gyvenančių  lietuvių mamų trumpas  komentaras: vaikai nebeserga. Nuostata: nėra blogo oro, yra blogas apsirengimas – manome yra teisinga. Norvegijoje lankėmės birželio mėnesį. Buvo šalta kaip ankstyvą pavasarį Lietuvoje ir linojo. Mūsų apsilankymo metu vaikai, su tinkama tokiam orui apranga, dalyvavo dviračių šventėje, vaikščiojo po miesto  istorinius objektus, ėjo smagiai taškydamiesi su guminiu apavu per balas. Deja, pas mus lietingas oras yra trikdis pabūti vaikams lauke. Bet mes jau po truputėlį keičiamės: pratiname tėvus vaikus rengti patogiais kombinezonais, nebijoti į darželį ateiti ar atsinešti guminių batų. Tada nebaisios nei balos, nei šlapia žolė. Mūsų pedagogės taip pat keičia savo aprangą, kad būtų patogu ir šilta per darganą ar smagiai prisnigus. Palyginimui. Įdomu tai, kad vaikų figūrinio  važiavimo  dviračiais šventė vyko bažnyčios kieme, nes ten geriausia asfalto danga. Ar tai būtų įmanoma pas mus?  Darželio teritorijoje stūkso didžiulis akmuo riedulys. Mes Lietuvoje būtume aptvėrę ar apsodinę gėlėmis, kad vaikai neliptų ir nesusižeistų. O norvegų pedagogai pritaisė specialiai tvirtų virvių, kad liptų ir išbandytų savo jėgas kopdami į pirmą savo „kalną“.

Darželiuose daug dėmesio skiriama vaikų supažindinimui su natūralia aplinka. Jei su gyvūnais pažintis,  tai išvyka pas kitapus kelio gyvenantį ūkininką. Su jūros pakrante pažintis tiesiogiai joje veikiant “žvejojant“ ar rausiant kanalus smėlyje. Vaikai kartą savaitėje palieka savo darželio teritoriją ir išeina į socialinę aplinką: parkai, muziejai, gamta, įstaigos. Grupėse vaikai neturi daug žaislų. Bet turi „stebuklingus“ namelius ( mūsų mašinų garažų dydžio), kuriuose daugybė dviratukų, didelių mašinų, traktorių ir kitokių vaikams labai reikalingų daiktų, žaislų žaidimams lauke.

            Nustebino tyla, ramuma švietimo įstaigose: aplankytose mokyklose, darželiuose. Visur tyla buvo pagrindinis palydovas. Vaikai žaidė įprastus savo vaikiškus žaidimus ir darželiuose ir mokyklose per pertraukas, pamokose bendravo su bendraklasiais, pedagogais. Bet visur vyravo ramus balso tonas, o mūsų vaikams taip įprasto spec. mašinų ( greitosios, gaisrinės, policijos) „įgarsinimo“ taip ir neteko išgirsti. Šių garsų neteko girdėti vaikščiojant po gyvenvietes, miestelius. Gal buvome tokiose gamtos ir žmonių dermės vietose kur technikos triukšmas „susigerdavo“ į gamtinę aplinką?

            Salos bendruomenės šventės vyksta mokykloje, kurios sėkminga veikla suinteresuoti visi salos gyventojai. Kasmet Ytteroy salos baigiamosios klasės mokiniai vyksta pakeliauti į kokią nors užsienio šalį. Jau treti metai iš eilės tai – Lietuva. Norvegai siekia pažinti tą šalį, iš kurios atsikraustė ir gyvena kaimynas.

            Susitikimai vyko ir Saugose. Pas mus lankėsi 20 pedagogų iš norvegų partnerių švietimo  įstaigų. Auklėtojos iš Norvegijos Ytoroy ir Frosta darželių dalyvavo ugdomosios veiklos užsiėmimuose, stebėjo vaikų žaidimus lauke, diskutavo apie abiejų šalių švietimo sistemos skirtumus ir panašumus. Viešnias sudomino meninės veiklos užsiėmimai, kurie nėra vykdomi norvegų darželiuose (arba jų forma kitokia). Norvegų pedagogai savo iniciatyva paprašė papildyti susitikimo programą galimybe apsilankyti Saugų vaikų globos namuose. Juos domino  vaikų, paimtų iš šeimų mūsų šalyje, gyvenimo ir  ugdymo sąlygos. Šių globos namų vaikų ugdytiniai lanko Saugų darželį ir mokyklą. Viešnagės metu diskutuota ir vaikų paėmimo iš šeimų Norvegijoje problema. Buvo akcentuota, kad tai ne spontaniški norvegų vaikų teisių gynimo tarnybos sprendimai, o ilgas procesas.  Mes taip pat domėjomės šia problema apsilankę projektų partnerių šalyje, bet konkrečių pavyzdžių mus globojusios lietuvės- asistentės negalėjo pateikti. Norėjome sužinoti ar ši problema tokia opi kaip nušviečiama Lietuvos žiniasklaidoje, ar problemos kur giliau.   

            Viešoje erdvėje akcentuojama, kad Norvegija turtinga šalis. Taip, bet toje šalyje nėra afišuojamas socialinis statusas, finansinis išskirtinumas. Tai kuklių žmonių šalis, kur nesistengiama su kaimynu konkuruoti ypatingesniu namu ar mašina, apsirengimu. Kas nesvetima mūsų kraštui. Atradome atrodo visai nereikšmingų skirtumų tarp mūsų ir norvegų požiūrio į daugelį kasdieniškų dalykų, bet jie visumoje sudaro visai kitokį požiūrį į gyvenimą. Mums pasirodė, kad jie stengiasi gyventi patogiai ir įdomiai, o mes gyvename tam, kad kitiems pasirodyti gerai gyvenantys.

            Esame dėkingi lietuvėms Rimai Čepauskienei   ir Marijai Paulauskienei, dirbančioms Ytteroy salos švietimo įstaigose asistentėmis. Jos daug laiko ir dėmesio skyrė mums – Saugų pedagogams viešnagių Norvegijoje metu. Jų dėka sužinojome daug daugiau apie vietos gyventojų papročius, tradicijas, lietuvių, apsigyvenusių saloje, kasdienybę,  bei kylančias problemas.

            Viešėdami Lietuvoje norvegų pedagogai atkreipė dėmesį į gėlynus prie namų, viešosiose erdvėse, žavėjosi pajūriu, Palangos turizmo objektų, paslaugų  įvairove. Svečiai domėjosi galimybe poilsiauti Nidoje, Palangoje. Projekto pabaigoje dėlioti nauji tolimesnio bendradarbiavimo štrichai, galimybė dalintis pedagogine patirtimi per pedagogų stažuotes. Manau, abiejų šalių pedagogams buvo naudingas bendras projektas, skatinęs pažinti vieni kitus per edukacines, kultūrines veiklas.

 

Virginija Užpurvienė

Saugų vaikų darželis, direktorė

Naujienų kategorijos

Žymos